1
Viešpats kalbėjo Izraeliui per Malachiją.
2
“Aš pamilau jus,sako Viešpats.O jūs sakote: ‘Kaip gi Tu mus pamilai?’ Argi Ezavas nebuvo Jokūbo brolis?sako Viešpats. Bet Aš pamilau Jokūbą,
3
o Ezavo nekenčiau. Aš paverčiau jo kalnus dykyne, o jo paveldėtą žemę atidaviau dykumų šakalams.
4
Kadangi Edomas sako: ‘Mus sunaikino, bet mes atstatysime miestus’, tai kareivijų Viešpats sako: ‘Jie testato, o Aš juos vėl griausiu. Juos vadins nedorybės kraštu, tauta, kurios Viešpats neapkenčia.
5
Jūsų akys tai matys, ir jūs sakysite: ‘Galingas yra Viešpats net už Izraelio sienų!’ ”
6
“Sūnus gerbia tėvą, o tarnas savo šeimininką. Jei Aš tėvas, kur derama man pagarba? O jei Aš šeimininkas, kur mano baimė? sako kareivijų Viešpats jums, kunigai, kurie niekinate mano vardą.Jūs klausiate: ‘Kaip mes niekiname Tavo vardą?’
7
Aukodami ant mano aukuro suteptą maistą! Jūs klausiate: ‘Kaip mes sutepame jį?’ Negerbdami Viešpaties stalo.
8
Jei aukojate aklą, raišą ar ligotą gyvulį, ar tai nėra blogai? Įteik tokį savo valdovui! Ar jam patiks, ar jis maloniai tave priims?”sako kareivijų Viešpats.
9
“Taip jūs norite permaldauti Dievą, kad Jis būtų jums malonus! Jei tokią dovaną duodate, ar Jis priims jus?”sako kareivijų Viešpats.
10
“Verčiau uždarykite duris ir nekurkite mano aukuro veltui. Aš nemėgstu jūsų ir nepriimsiu aukos iš jūsų rankos.
11
Nuo saulės užtekėjimo iki nusileidimo didis yra mano vardas tautose, ir visur smilkoma bei aukojama tyra auka mano vardui”,sako kareivijų Viešpats.
12
“Bet jūs sutepate jas, sakydami: ‘Viešpaties stalas yra suterštas ir ant jo padėta auka neverta pagarbos’.
13
Ir kai sakote: ‘Koks vargas!’, tuo jūs supykinate mane,sako kareivijų Viešpats.Jei nešate luošą ir ligotą auką, ar Aš turiu tai priimti iš jūsų?”sako Viešpats.
14
“Prakeiktas apgavikas, kuris turi bandoje sveiką patiną ir jį pažada, tačiau aukoja Viešpačiui sužalotą! Aš esu didis Karalius,sako kareivijų Viešpats,ir mano vardo bijosi tautos”.
